„Turbūt teko matyti senų pilių ar šiaip kokių nors senų pastatų kur nors Dievo užmirštame užkampyje. Jeigu gerai įsižiūrėsi, tai šen, tai ten ant jų sienų auga žolė, koks nors smulkutis krūmas ar net medelis. O žmonės be kompleksų- kaip stikliniai dangoraižiai- ten nė velnio niekas neauga. Nėra kur sėkloms užkliūti.“
Sigitas Parulskis „Murmanti siena“